Portada
Ao chou
Acceder ao sistema
Configuración
Acerca de Wiktionary
Advertencias
Abrir o menú principal
Wiktionary
Procurar
coitelo
Lingua
Vixiar
Editar
Galego
Etimoloxía:
do
latín
cultellus
.
Substantivo masculino
coitelo
(
sg:
coitelo;
pl:
coitelos)
(
Alimentación
,
Hostalería
)
Aparello
ou
ferramenta
cortante
formado por un
mango
e unha
folla
cun só
fío
.
Traducións
Aparello.
Africáner
:
mes
(af)
.
Alabama
:
talkoosa
(akz)
.
Alemán
:
Messer
(de)
.
Árabe
:
سكين
(ar)
(sikkiin)
.
Castelán
:
cuchillo
(es)
.
Catalán
:
ganivet
(ca)
.
Danés
:
kniv
(da)
.
Finés
:
veitsi
(fi)
.
Francés
:
couteau
(fr)
.
Gaélico escocés
:
sgian
(gd)
.
Galés
:
cyllell
(cy)
.
Groenlandés
:
savik
(kl)
.
Húngaro
:
kés
(hu)
.
Inglés
:
knife
(en)
.
Irlandés
:
scian
(ga)
.
Islandés
:
hnífur
(is)
.
Italiano
:
coltello
(it)
.
Manés
:
skynn
(gv)
.
Navajo
:
béésh
(nv)
.
Neerlandés
:
mes
(nl)
.
Occitano
:
cotèl
(oc)
.
Portugués
:
faca
(pt)
.